- pupėti
- 1 pupė́ti, pùpa, -ė́jo intr. 1. išduoti duslų nutrūkstamą garsą, pupsėti: Ežys pupą̃s J. 2. bambėti: Pupė́k nepupė́jęs, o viršus bus mano Dkš. Pupù ir pupù kaip senis Ut. Pupė́jo pupė́jo užsidariusi Vn. Pùpa, kad negerai Dkš. Ko čia pupì kaip ubagas, kruopus pabėręs! Užv. Pupa kap ubagas, trupinius pabėręs LTR(Mrj). 3. virti, kunkuliuoti: Jau ir puodai pupa Ds. \ pupėti; išpupėti
Dictionary of the Lithuanian Language.